Ir pasijuto mūvintis kelnėmis. Paaikina:- Vien kart susapnavau labai grai moter, apsivilkusi baltu paltu. Bet tavęs niekas kitas negali išgelbėt, reikia ir pačiam stengtis. Brechto kūryba. Už Krymo įstojimą į Rusiją m.

Visgi prisiminiau ir savo pernykštį radinį — paskutinį filosofo Imanuelio Kanto tekstą prieš mirtį. Pastarąjį tekstą Kantas skyrė lietuvių kalbos svarbos aptarimui. Ten Kantas dosniai lietuvius išgyrė — už kilnumą pvz. Kantas sutiko parašyti vieną iš keturių pratarmių šiam žodynui. Nusprendžiau pasidomėti Mielckės asmenybe, kurios dėka turime Kanto citatų apie lietuvius tiesa, pastarosios gana tipiškos tiems laikams — XVIII a.

Baltijos vokietis Garlieb Merkel panašiai liaupsino latvius. Taip aš netikėtai susipažinau su gana įdomiu, atrodo, intrigų nestokojusiu Rytprūsių lietuvių kalbos vertėjų pasauliu, kuriame, atrodo, būta ir įtakingų vertėjų dinastijų.

Viduramžių eros muzikos kultūra. Muzikos viduramžiai. Dvasinė muzikos kultūra ankstyvųjų viduramžių

Tilžei minint miesto teisių gavimo metines, Ernstas Jacobas Mielcke turėjo garbę pasakyti sveikinimo kalbą visų miesto amatininkų, ypač pirklių gildijos vardu. Manoma, kad su šiais Mielckėmis giminiavosi ir mūsų herojaus tėvas, Peteris Gottliebas Mielcke.

Tokių giminystės ryšių netiesioginiu patvirtinimu laikomas faktas, kad visi trys Peterio Gottliebo sūnūs — Theodoras Gabrielis, Danielis Friedrichas ir pats Christian Gottlieb — Karaliaučiaus universitete gavo Tilžės miesto stipendiją. Kaip ir jo sūnus Christian Gottlieb, Peteris Gottliebas gerai mokėjo lietuviškai, jo išverstos giesmės buvo naudojamos lietuvių bažnyčiose.

Pastarasios vėliau privers Christianą Gottliebą įsivelti į ne vienerius metus truksiantį skandalą. Pastaruoju skandalu galima ir pradėti pasakojimą apie Christianą Gottliebą Mielcke, kuriam lietuvių kalba buvo viskas — dėl šios jis įsivėlė ne į vieną skandalą, taip vėliau susigadindamas savo reputaciją, ja jis stengėsi stengėsi kurti bei buvo didžiulis Kristijono Donelaičio talento gerbėjas.

Prūsijoje įžvelgiamas poreikis pertvarkyti lietuvišką raštiją pagal naujus, racionalistinius reikalavimus. Gavęs bažnyčios vyresnybės leidimą, Gottfriedas Ostermeyeris imasi rengti naująjį oficialųjį lietuvišką giesmyną.

pažintys kažkas su oks poema

Tolminkiemio pastorius Kristijonas Donelatis jau yra sulaukęs dėmesio kaip talentingas lietuvis, todėl iš pradžių Ostermeyeris mėgina šį prisikviesti bendradarbiavimui. Tačiau Donelaitis atsisako ir Ostermeyeriui tenka ir be žodžiui gabaus lietuvio pagalbos perredaguoti lietuviškąjį giesmyną. Ostermeyeris ryžtasi ne tik iš esmės pakeisti įprastą giesmyno struktūrą, bet ir neatpažįstamai pertvarko daugelį lietuvių pamėgtų giesmių. Dalis šių giesmių, kurių Ostermeyeris nusprendžia atsisakyti naujajame giesmyne, buvo išverstos Peterio Gottliebo Mielckės.

Tvarkydamas vertimą, Ostermeyeris tikriausiai negalėjo nė pagalvoti, kad po šio darbo jo laukia rimtas intelektualinis, dešimt metų nešlovę nešiantis karas. Šis giesmynas netrunka susilaukti griežtos atmetimo reakcijos iš lietuvių pastorių bei tikinčiųjų.

Štai tuomet lietuvių teises į sau priimtiną giesmyną stoja ginti minėtasis Christianas Gottliebas Mielcke, kuris, spėjama, buvo dar ir nemenkai įsižeidęs dėl Ostermeyerio sprendimo atsisakyti kai kurių tėvo Mielckės verstų giesmių.

Ostermeyeris imasi karštai ginti savo vertimo. Jis apkaltina Mielckę nepaklusnumu bažnyčios vyresnybei — ši jo vertimą yra oficialiai patvirtinusi.

  • Laukia ne tik nauji draugai, nauji įspūdžiai, bet ir nauji pavojai — vaikystė lieka praeity ir vis arčiau nepažįstamas, kupinas išbandymų suaugusiųjų pasaulis.
  • Ožiaragis moteris pažintys liūtas vyras

Mielcke, savo ruožtu, argumentuodamas neapsieina be abiems žinomo Kristijono Donelaičio. Siekdamas parodyti, kad Ostermeyeris ne tik pakankamai nemoka lietuvių kalbos, bet dar ir nėra linkęs atsižvelgti į autoritetingų žmonių nuomonę, m. Polemikai užsitęsus, m. Šioje jis remiasi kalbininkų, etnografų, istorikų darbais, plačiai pristato polemiką su Mielcke. Ostermeyeris įžvelgia jį kritikuojančių kunigų savivaliavimą. Vis dėlto Bažnyčios vyresnybė šįkart pasirenka Mielckės pusę ir Ostermeyerio giesmynas galiausiai priduodamas makulatūrai.

Taip kuriam laikui Prūsijos lietuviai lieka be jokio giesmyno — senasis nebetiko, o naujojo taip pat nuspręsta atsisakyti. Danielio Friedricho Mielckės mūšis dėl Prūsijos įsakų lietuviškų vertimų kokybės ir bausmė Christianui Gottliebui už nepaklusnumą m. Skunde Danielis Friedrichas rašo, kad jo kantrybė galutinai baigėsi pamačius paskutiniuosius du įsakus dėl tabako lapų pardavimo ir supirkimo bei dezertyrų persekiojimo.

Šiuos vertimus D. Mielcke griežtai pasmerkia, teigdamas, kad nepaskaičius vokiško teksto šių suprasti yra neįmanoma. Jis įtaria vertėją Christophą Ludwigą Sackersdorffą nemokant lietuvių kalbos, kadangi, jo teigimu, pastarieji vertimai rodo negebėjimą tinkamai parinkti linksnio, giminės ar linksniuotės, akis bado ir žodyno siaurumas.

Jo kritikai paantrina Gumbinėje dab. Gusevas kunigu dirbęs G. Keberis, vaizdžiai atpasakodamas, kaip lietuviai negali pakęsti naujojo giesmyno. Mano perliuke.

pažintys kažkas su oks poema

Taip j vadina todl, kad vardas Margarita lotynikai reikia perlas. Tai jis kartojo itiek kart. Noriu ivysti t geltonj nam, apie kur visuomet kalba moiut, sod su jazmin kekmis prieais ir figavaises opuncijas, - sako Margarita senels balsu, sivaizduodama, kad toki vaisi kaip i jos pasakojim, kaip ir granat, gelton ir balt, tikrovje negali bti. Perliuks onus skalauja vandenys - taip pavadinta ir valtis.

Tvas neatsako, tyliai msto, odius traukia lyg i ulinio dugno. Kiekvienas jreivis turi uost, namus, kuriuos gali grti, nes turi ten jo laukiani moter, o valties pavadinimas jam primena, dl ko plaukiama jr Kalbti ttis moka. Panorjs bna poetas.

pažintys kažkas su oks poema

Tvas palinksi. Neinau, ar seksis, ar patempsiu, ar patiks bendraklasiai Ar bsiu kuo nors Ar susirasiu vaikin. Bijau lotyn kalbos, nesu tokia kaip tu Vis dar sapnuoju, kaip esu klausinjamas veiksmaodi asmenavimo paradigm ir nieko neprisimenu Kas jos?

Tu tam pi moterimi, Margarita. Ji tyli, apmsto od moterimi. Tas gsdina.

pažintys kažkas su oks poema

Skleidia per daug viesos. Tvas j suspaudia dar tviriau.

Saulė Kubiliūtė

Genujos lanka, besidriekianti u j pei, tio glb padidina uo lomis, pakrantmis, kalnais, emynais, j iplsdama iki begalybs, tarytum tvo glbiu glbt visa visata. Margarita kvepia gaivaus jo kvapo, pajgaus nuraminti ir tikinti, jog pasaulyje yra tam, kad j itirt, kaip sitikino per nardytoj kursus, kuriuos lank i vasar. Tylioji Perliuke raio jr - ta yra lengva puta. Neatskirsi, kur diaugsmo, kur baims aaros. Margaritos veide pirmosios plauna antras, visas pasaulis - gimtadienin tvo dovana dukteriai.

Tvas aaras nubraukia itiestu smiliumi, panaiu aprasojus stieb. Vien parodo Margaritai - aara iba lyg perlas. Vliau jos virto moterikosiomis dievybmis - grauolmis hipnotizuojaniu vilgsniu, pajgiu sibuoti bangas ir baiminti prie. Margarita prisimerkdama juokiasi. Pasiro ir grta prie ankstesns pozos. Nuvilnija plaukai - juoda vjo ikedenta, viesos imaudyta kaskada.

Ji grai ir nejudanti kaip laivak, akys jrins - alios rainels drgnos nuo aar, oro diovinam per greit, kad likt bent menkas enklas. Keturiolikos verkiama danai, nesvarbu, i diaugsmo ar i skausmo. Aaros nesiskiria, o gyvenimas toks trapus, kad lydosi kaip prie ugnies vakas: nusineria vaikas, inyra moteris. Margarita pasibuoja kojomis, ir jra nuogas pdas paeria viesos bei vandens konfeti; ji spardo horizonto linij, bandydama j sutraukyti.

Bet linija lieka kokia buvusi. O keturiolikos nuogomis pdomis savo lynu vaiktai lyg akrobatas, pusiausvyra bna stebuklas. Gyvenimo vasara. Naujo amiaus aura.

Saulė Kubiliūtė – Proto akvarelės

Ttis ir ji, vieni burinje valtyje, kelios dienos iki pradedant lankyti auktesnisias klases, per jos gimtadien. Paskui vl atsimerkia, ir nematoma galia pasibuoja bur.

Jo nematai ir negirdi, kol nesusiduria su klitimi, kaip vis t dalyk, kuri bta visuomet.

Bent jau jra atrodo be rib, nors pragystama tik jas prijus: atsitrenkus kil, virstama putomis, sirus uol - garais, plakantis papldim - ma. Grois randasi i rib - visuomet.

Tvas sulaiko vair, prieina Margaritai i nugaros, nustebina j apkabindamas, pakelia. Visa nutvieskia viesa, ji prasiskverbia pro od, pasiekia kn. J spaudia tvirtos tvo rankos, dengiamos balt markini, atraitot iki alkni. Su jros kvapu susimaio iltas ir sausas odekolono po skutimosi kvapas. Tvas kniaubia nos dukrai sprand, pabuiuoja.

pažintys kažkas su oks poema

Kartu suira horizont, ji susigsta savo neramaus naujo kno, jauiamo veik kaip kalt. Utat linija, skelianti perpus dang ir jr, tvui esant alia nebegsdina, artinasi, kad bt kirsta, ityrinta, perskrosta valties priekiu, it kokia popierin scenografija. Mano perliuke.

Taip j vadina todl, kad vardas Margarita lotynikai reikia perlas. Tai jis kartojo itiek kart.

pažintys kažkas su oks poema

Noriu ivysti t geltonj nam, apie kur visuomet kalba moiut, sod su jazmin kekmis prieais ir figavaises opuncijas, - sako Margarita senels balsu, sivaizduodama, kad toki vaisi kaip i jos pasakojim, kaip ir granat, gelton ir balt, tikrovje negali bti.